Bevardės mergaitės

Aprašymas

Rašytoja Serena Burdick romane „Bevardės mergaitės“ apjungia draugystės, seserystės bei žmogaus stiprybės temas. Taip pat ji pasakoja istoriją apie mergaičių pataisos namus ir jų gyventojų patirtį, paremtą tikrais faktais.

XX amžiaus pradžios Niujorke klestėjo merginų pataisos namai, kuriuose vienuolės perauklėdavo prasižengusias mergaites. Tačiau iš tiesų šios vietos priminė kalėjimą, o jo gyventojos buvo engiamos, marinamos badu ir išnaudojamos sunkiu darbu, kuris bažnyčiai atnešdavo daugybę pajamų.

Šalia tokių namų gyvena ir romano „Bevardės mergaitės“ veikėjos – seserys Luela ir Efė. Gerai aprūpintos mergaitės žino, kad net jų privilegijuota padėtis neapsaugo nuo pataisos namų grėsmės. Tačiau vieną dieną maištingoji Lueala dingsta, o jaunėlė Efė įsitikinusi, kad tėvas ją „įkišo“ į prieglaudą.

Efė gimė su širdies yda ir gyvena visų lepinama, bet su nuolatine mirties grėsme. Tačiau gležnai mergaitei pakanka drąsos beprotiškam žygdarbiui. Ji sugalvoja patekti į pataisos namus ir išgelbėti Luelą, tik netrukus paaiškėja, kad jos čia niekada nebuvo. Patekti į baisią vietą nebuvo lengva, tačiau ištrūkti – neįmanoma.

Romaną „Bevardės mergaitės“ pasakoja trys balsai: Efė, išdrįsusi mesti iššūkį savo silpnai širdžiai; Meiblė, pataisos namų gyventoja; Žana, seserų mama, kurią dukterų netektis įkvėpė keisti savo gyvenimą.

Ši šokiruojanti ir jaudinanti istorija yra apie likimo iššūkius, žmogaus valios stiprybę, išlikimą, draugystę ir tarpusavio ryšius. Kūrinio siužetas nestokoja dramatiškų siužeto vingių bei įvykių gausos, kurie neleis atsitraukti ir vers nuolat jaudintis dėl personažų.