Aprašymas
Hòbitas, arba Ten ir atgal (angl. The Hobbit, or There and Back Again) – 1937 m. rugsėjo 21 d. išleista Džono Ronaldo Ruelio Tolkino knyga. Žodis hobitas reiškia šiame kūrinyje pirmą kartą paminėtą išgalvota padermę. Hobitai dalyvauja ir kituose Tolkino veikaluose, bei vėliau paplito kitų autorių maginės fantastikos kūriniuose.
Tolkinas yra rašęs, kad knygą pradėjo rašyti visai atsitiktinai (nors neaišku, ar ši legenda tikra). 1928 m. vasarą, taisydamas egzaminų darbus, ant tuščio lapo Tolkinas, pagautas įkvėpimo, užrašė sakinį: „In a hole in the ground, there lived a hobbit“ – „Oloje po žeme gyveno hobitas“. Ne vienerius metus jis tęsė šią istoriją, kurią parašęs skaitė savo vaikams. 1932 m. žiemą rankraštį skaitė geras Tolkino draugas K. S. Liuisas (C. S. Lewis). Vienas buvęs Tolkino studentas įtikino pažįstamą Susan Dagnall, dirbusią leidykloje „Allen and Unwin“, peržiūrėti knygą. „Hobitą“ recenzavo dešimtmetis leidėjo sūnus Raineris Unvinas (Rayner Unwin). Jis rašė: „Knyga turėtų patikti visiems vaikams nuo penkerių iki devynerių metų.“ Tačiau kai „Hobitas“ buvo išleistas, pasirodė, kad jį mielai skaito ir suaugusieji. Skaitytojai ėmė reikalauti „ko nors daugiau apie hobitus“, ir taip prasidėjo „Žiedų valdovo“ rašymas.
1938 m. kovo 1 d. „Hobitas“ taip pat išleistas JAV leidyklos H„oughton-Mifflin“. Šiame leidime buvo spalvotų Tolkino pieštų iliustracijų. Britiškuose leidimuose iliustracijos buvo juodai baltos.
Nors iš pradžių Tolkinas „Hobitą“ rašė kaip paprastą pasakaitę ir neketino šios istorijos sieti su savo mitologijomis (žr. Tolkinas), iš jų į „Hobitą“ prasprūdo keletas detalių: elfai, Gondolinas ir kt. Už tokių elementų kaip Raganius, slibinas, Golumas ir Žiedas Tolkinas užsikabino rašydamas „Žiedų valdovą“.
„Hobitui“ Tolkinas naudojo ir kitus šaltinius. Pavyzdžiui, nykštukų vardai paimti iš Vyresniosios Edos giesmės Völuspá „Dvergų sąrašo“ – Dvergatal. Iš čia atėjo ir vardas Gendalfas. Tolkinas jį laikė „nenykštukišku“ ir interpretavo kaip „elfo šmėklą su (magiška) lazda“ („Nebaigtosios sakmės“).
Nors paprastai „Hobitas“ skaitomas kaip vaikiška knyga, kaip ir kiekvienoje pasakoje, čia esama įvairių religinių bei mitologinių motyvų, kai kurie veiksmai simboliški. Pavyzdžiui, Bilbo nuotykiai urvuose gali būti interpretuoti kaip pérėjimo ritualas (iniciacija).
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.