Aprašymas
„Visuomet žavėjausi atvirkštinių pastangų dėsniu. Kartais jį vadinu atbuliniu. Norėdami išsilaikyti vandens paviršiuje, imsime skęsti, o stengdamiesi nuskęsti, plūduriuosime… Nesaugumas – tai pastangų būti saugiam pasekmė… ir priešingai – išsigelbėjimas ir blaivus požiūris ateina tik besąlygiškai įsisąmoninus, kad išsigelbėti niekaip neįmanoma.”
Alan Watts, „The Wisdom of Insecurity”
Kai kurie žmonės siūlo nuolat šypsotis ir vyti niūrias mintis šalin. Jie vengia bet kokių situacijų, kuriose tenka nusivilti. Jie visomis išgalėmis stengiasi išlikti pozityvūs ir to tikisi iš aplinkinių. Tačiau to kaina – netikras ir neišbaigtas gyvenimas, kuris dažnai nėra vien tik pakili nuotaika ir teigiamos emocijos. Oliver Burkeman knygoje „Priešnuodis: laimės receptas žmonėms, negalintiems pakęsti pozityvios mąstysenos“ teigia priešingai: šiandieno pasaulyje pozityvi mąstysena yra ne problemų sprendimas, o tikroji problema.
Mūsų civilizacija, rodos, padarytų bet ką, jei tik rastų užtikrintą būdą pasiekti laimę – dėl šio abstraktaus tikslo, daugelis sukasi lyg voverės rate, iš kurio niekaip negali ištrūkti, nes prieš akis mato Pažadėtojo Rojaus vaizdinį.
Laimės pasiekti nepadeda savipagalbos knygos. Be to, tiesa ra, kad labai mažai žmonių džiaugiasi civilizacijos sukurtais patogumais – tai nė kiek nepagerino mūsų kolektyvinės nuotaikos. Žmonės metų metus praleidžia kaupdami turtą, o paaiškėja, kad jis nebūtinai reiškia laimę. O kur dar šeima – tai, kas turėtų mus palaikyti, dažnai tampa dar vienu streso šaltiniu. Apie darbą apskritai nėra ką kalbėti…
Britų žurnalistas Oliver Burkeman klausia, ar išties laimės ieškome ten, kur reikia? O galbūt visos pastangos ją rasti iš tiesų yra bergždžios? Ar nuolat stendamiesi būti laimingi neįkaliname savęs nusivylimo ir nepasitenkinimo gniaužtuose?
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.