Aprašymas
,,Už kokios savaitės ėjau per ilgą siaurą ežerą, kaip tik toje vietoje, kur priešpilniais įteka du upeliai. Dėl to čia susidaro sūkurys, kuris stipriai užsąla tik vėlai žiemą, ir net tada ledas toje vietoje visada netvirtas. Buvo kokia dešimta valanda vakaro, mėnulis nusileidęs. Išėjęs iš miško ant ledo, pastebėjau patamsėje už kokių penkiasdešimt jardų prie iškyšulio traukiant kažkokią gyvūlių vorą. Žinojau, jog kaip tik tomis dienomis per mano teritoriją ketino važiuoti pažįstamas traperis, tai sušukau jam, kad pristabdytų savo šunis, nes toje vietoje plonas ledas. Niekas neatsakė, tai sušukau dar sykį. Vėl niekas neatsiliepė. Man tai pasirodė keista, žengtelėjau link tų šunų, ir staiga vienas jų spigiai, veriamai amtelėjo, panašiai kaip šuo, tik šaižiau, atšiauriau, laukiniu balsu. Tai ne šunys, tai vilkai!”
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.