Klajūnai

Kas tau atsitiko? Nebenoriu prisiminti. Ką tu praradai? Tiek daug. Ką tu matei? Viską. Kur tu buvai, Arnai? O kur tu, Ilze? Taip toli kaip karas ir taip arti kaip naktimis juos skyrusi siena. Taip toli ir taip arti kaip abiejų pradingusi tėvynė. Taip toli ir taip arti kaip baimė ir badas. Taip toli kaip įveikta senoji miesto siena, taip arti kaip karštas oras skriejant kulkai ar bombai, kuri krisdama iš dangaus vieną gyvybę atima, o kitos pasigaili. Taip toli ir taip arti kaip atsitiktinumas, kuris, pasiuntęs juos skirtingais keliais, atvedė ten pat tuo pačiu metu.

Pasakojimas apie dvi šeimas iš skirtingų Rytų Prūsijos kraštų, per Antrąjį pasaulinį karą priverstas bėgti iš tėvynės.

Apie Ilzę ir Arną, kurių nerūpestingą vaikystę nutraukia bombų sprogimai ir liepsnų pašvaistės. Ilzės šeima, gelbėdamasi nuo artėjančios sovietų armijos, atšiaurią žiemą palieka namus ir keliauja per karo siaubiamą šalį, nežinodama, nei kur, nei kada baigsis jų alinanti kelionė. Arnas su motina bėga į dar besiginantį Kionigsbergą ir slapstosi griuvėsiuose, vildamiesi po karo vėl suburti išblaškytą šeimą.

Per dviejų jaunų žmonių likimus driekiasi skaudi ir tyra lyg gintarinės Jūratės ašaros gija, išausta iš Lenkijos miškų glūdumoje gimusių pasakų.

„Meistriškai sukurta knyga, kuri sykiu ir gniaužia širdį, ir sušildo.“

The Washington Post