Sakmė apie senobę

Aprašymas

Mūsų Senobė ne rožėmis klota. Porą šimtmečių per ilgai laikėmės gamtmeldystės. Kaimynai krikščionys įgijo raštą, valstybėse vartojo gimtąją kalbą ir raštą, o mes nei to, nei kito. Sulaukėme krikštytojų ordinų, jiems krikštytas lietuvis buvo tik negyvas lietuvis. Laimėjome Žalgirio mūšį, bet prūsus ir Baltijos jūrą palikome vokiečiams. O bajorų Lietuva be valstybinės lietuvių kalbos ir rašto tapo lenkiška, lietuviai tik baudžiauninkai. Gerai, kad radosi drąsių inteligentų šviesuolių ir knygnešių. XX amžiuje trumpam atgimėme, bet mus užgrobė bolševikinė Rusija, iškart likvidavo tautos elitą ir pusę amžiaus visuotinai naikino genofondą.