Lietuvos istorija 1989m.
Autorius: Adolfas ŠapokaŽanras: Dalykinė literatūra, Istorinės knygos
3,59 €
Liko 2
Naudota, tvarkinga knyga.
Liko 2
Perkant iki 50 € + pristatymas 1,29 € VENIPAK, 2,49 € Omniva, LP Express. Perkant virš 50 € – nemokamai
Aprašymas
A. Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“, išleista 1936 m., buvo skirta plačiai visuomenei ir mokyklai. Moksliniu objektyvumu, logišku rašymo būdu, šaltinių istoriografijos analizė, aiškiai išreikšta lietuvių tautine pozicija ji pranoko visus iki šiol išleistus Lietuvos istorijos veikalus ir netgi dabar, taip pažengus mūsų istorijos tyrinėjimams, tebėra populiari.
Autorius
Adolfas Šapoka
Adolfas Šapoka knygos
Adolfas Šapoka (gimęs 1906 m. vasario 13 d. Grybeliuose, miręs 1961 m. kovo 9 d. Toronte, Kanadoje) buvo iškili Lietuvos istorikų figūra, pedagogas ir vienas iš 1936 m. knygos "Lietuvos istorija" autorių bei redaktorius.
Šapoka mokėsi Utenos progimnazijoje ir 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją. Jis tęsė studijas Lietuvos universitete, kur įstojo į Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos skyrių. Tarp jo dėstytojų buvo tokie žymūs profesoriai kaip Jonas Yčas, Ignas Jonynas, Augustinas Janulaitis, Povilas Gronskis ir Levas Karsavinas. 1929 m. spalio 1 d. jis baigė universitetą su diplominiu darbu "Naminės kovos Lietuvoje XVII a. gale". Po karinės tarnybos jaunesniojo leitenanto laipsniu jis 1930 m. išėjo į atsargą.
Dėka Švietimo ministerijos stipendijos, 1930-1931 m. Šapoka gilino istorijos žinias Prahoje, Karolio IV universitete. 1932-1940 m. jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas. 1933 m. vasarą jis lankė specialius kursus užsienio istorikams Stokholmo universitete ir dirbo Baltų institute. Nuo 1934 m. jis aktyviai dalyvavo Lietuvos istorijos draugijos veikloje.
Tuo pačiu metu, kartu su kolegomis, jis parengė ir 1936 m. išleido knygą "Lietuvos istorija". Be to, jis redagavo kitą jaunų istorikų darbą "Jogaila" (1935 m.), skaitė paskaitas, vadovavo seminarų ir kursinių darbų vykdymui. Jo straipsniai buvo publikuoti tokiuose žurnaluose kaip "Praeitis", "Senovė", "Vairas", "Židinys" ir kt. 1937 m. jis vedė stomatologę Adelę Stanionytę.
1938 m. birželio 13 d. jis sėkmingai apgynė disertaciją "Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos", už kurią gavo istorijos mokslų daktaro laipsnį. 1939 m. vasarą jis apgynė habilitacinį darbą "1655 m. Kėdainių sutartis arba švedai Lietuvoje 1655–1656 m.", ir jam buvo suteiktas docento vardas.
Po 1940 m. Istorijos fakulteto perkėlimo į Vilnių, Šapoka turėjo važinėti skaityti paskaitas, bet tais pačiais metais sovietų režimas pašalino jį iš VDU. Jo šeima išsilaikė iš žmonos uždarbio, ji turėjo dantų gydymo kabinetą Kaune. 1940-1941 m. jis, Vaclovo Biržiškos kviečiamas, dirbo "Lietuviškos enciklopedijos" redakcijoje ir dėstė istoriją Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Per vokiečių okupaciją, nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. iki 1943 m. kovo mėn., Šapoka dirbo Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docentu.
1944 m. liepos mėn. jis su šeima pasitraukė į Vokietiją ir gyveno Neumarkte, o vėliau - Hechfeldo stovykloje. Ten jis dirbo mokytoju lietuvių gimnazijoje ir technikos mokykloje, rašė straipsnius, redagavo knygas ir rūpinosi nauju "Lietuvos istorijos" (1950 m.) leidimu.
1948 m. Šapoka emigravo į Kanadą. Pradžioje jis gyveno Monrealyje ir dirbo vielų įmonėje, o vėliau - kailių dirbtuvėje. Nuo 1949 m. jis gyveno Toronte ir per 1949-1961 m. laikotarpį redagavo katalikų savaitraštį "Tėviškės žiburiai", kuriame buvo vyriausiasis redaktorius. Jis taip pat dirbo su Bostone leidžiama "Lietuvių enciklopedija". Šapoka rašydavo pasirašinėdamas Stanio, Mikulėno, Grybo ir kitais slapyvardžiais.
Be to, A. Šapoka buvo aktyvus visuomenininkas: jis buvo išrinktas į Kanados lietuvių bendruomenės tarybą, pirmininkavo Kanados lietuvių katalikų federacijai, buvo Lietuvių katalikų kultūros draugijos narys ir Ateitininkų federacijos tarybos narys.
Sunkios darbo sąlygos paliepė įtaką Adolfo Šapokos sveikatai. 1961 m. kovo 9 d. jis mirė širdies priepuolio metu, kasant sniegą prie savo namų. Jis buvo palaidotas Park Lawen kapinėse. Po jo dukters Aldonos ir žmonos mirties, A. Šapokos palaikai buvo perkelti į Šv. Jono lietuvių kapines Anapilyje, Toronto mieste.
Svarbiausi veikalai
- Lietuva ir Lenkija Jogailos laikais, 1935 m.
- Atsakingieji Lietuvos politikos vadai reformų seimo metu, 1936 m.
- Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, 1938 m.
- Jonušas Radvila ir Švedija, 1941 m.
- Bajoriškoji Demokratija, 1941 m.
- Lietuvos kaimo ir dvaro santykiai XVIII a. antroje pusėje, 1941 m.
- Lietuva, kraštas ir tauta, 1946 m.
- Lithuania Through the Ages, 1948 m.
- Vilnius Lietuvos gyvenime, 1954 m., anglų k.
- Senasis Vilnius, 1963 m.
- Daug istorinių straipsnių, paskelbtų Lietuvoje.
Būkite pirmas aprašęs “Lietuvos istorija 1989m.” Atšaukti atsakymą
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.